Futbolo Analitikas

Pakalbėkim apie vieną svarbų, bet, kaip jau pas mus įprasta, visiškai neįvertintą futbolo klubo marketingo elementą – sezono abonementus. Kai prieš kelias savaites “Ekranas” apsiskelbė, jog pradeda platinti abonementus, pamaniau, kad gal dar kiek ankstoka. Kita vertus, kaip liaudies išmintis byloja, slides ruošk žiemą, o ir iki to sezono jau ne kažin kiek laiko beliko.

Ką gi, jau galėtume sakyti, kad būtų keista, jei iš “Ekrano” to nesulauktume. Bet pažiūrėkime ką šiuo klausimu mano kiti mūsų futbolo grandai. Atsisėdau, atsiverčiau praėjusio sezono A lygos klubų tinklalapius, nepamiršau ir į “Tauro” kampą žvilgtelėti ir, tiesą pasakius, per daug nenustebau.. Viskas taip pat įprasta, miela ir sava. Trumpai – apie jokius abonementus nei šnipšt. Ir nusprendžiau, kad laikas moraliuką skelt

Remsimės “Ekrano” pavyzdžiu – abonementas į centrinę tribūną – 150 Lt, į kitas tribūnas – 100 Lt. Darykim labai kuklią, tiesiog “lietuvišką” prielaidą, kad mums pavyktų parduoti bent 30 abonementų po 150 Lt ir 50 abonementų po 100 Lt. Grubiai, pardavę tokį tikrai juokingą kiekį (net ir lietuviškais mastais) abonementų, gautume apie 10.000 Lt pajamų. Daug ar mažai? Mažai, jei skaičiuosim tai kaip procentą nuo sezono biudžeto (kelių milijonų litų), daug, jei pamąstysime apie konkretų šių pinigų panaudojimą. Žiūrėkim iš tos pusės – kokius “nuostolius” reiškia 80 žmonių, iš anksto nusipirkusius abonementus? Jei bilietas kainuoja 15 Lt į centrinę tribūną ir 10 Lt į kitas tribūnas,  tai yra  ~1000 Lt negautų pajamų per vienerias namų rungtynes. Tokių (namų) rungtynių būna (praeitą sezoną buvo) 14. Aritmetika paprasta: 14×1000 = 14.000 Lt. Bet juk negalime naiviai tikėtis, kad visi tie 80 piliečių, įsigijusių sezono abonementus, sąžiningai apsilankytų kiekvienose namų rungtynėse, ar ne? Todėl, iš principo, nuostolio nepatiriame absoliučiai jokio arba labai nedidelį. Na gerai, atmeskime dar pačių abonementų gamybos ir platinimo kaštus, paskatinamąsias priemones tiems abonementams įsigyti, tokias kaip įvairios dovanos, ar nuolaidas, suteikiamas perkant abonementą, lyginant su bilietų kainomis. Bet net ir tai padarius ir įvertinus stadiono lankomumą, blogiausiu atveju “išeitume ant nulio”. Aha, reiškia kaip ir nieko neprarandam. Tai kaip čia gaunasi – nieko neprarandam, bet gaunam 10.000 Lt. Čia ir dabar. Iškart prieš sezoną. Wow! Griebiam tuos pinigus, bėgam į artimiausią reklamos/viešųjų ryšių agentūrą ir paprašom sudaryti reklamos planelį, skirtą pirmosioms sezono rungtynėms populiarinti. O tada belieka fiksuoti lankomumo rekordus. Paprasta, ar ne?

Iš tiesų, pateiktas pavyzdys yra per daug teorinis, bet norėjau aprašyti patį principą. Atrodo taip paprasta, ar ne? Ir tai tik vienas iš labai daugelio būdų dirbti su “klientais” – stadionų lankytojais. Net ir puikų pavyzdį jau turime (žinot apie ką aš), užtenka padaryti taip pat. Lygiai taip pat. Per galvą už tai tikrai niekas neduos. Nes apie pilnesnes tribūnas negalima tik svajoti.

2009 vasario 10 dieną VšĮ „Futbolo perspektyvos“ (FC „Vilnius“) pranešė, jog nutraukia dalyvavimą LFF I lygos licencijavimo procese.

Skelbia LFF Licencijavimo skyrius. Pirmoji oficiali finansų reformos ir krizės sunkmečio auka? Kas kitas?

Kai pasirodė pirmasis numeris, per daug nedžiūgavau, nieko nerašiau, nepeikiau ir negyriau. Nes norėjau sulaukti antrojo numerio ir dar kartą įsitikinti, kad šio žurnalo leidėjai žino ką daro. Ir ką gi – ėmiau ir įsitikinau Antrasis numeris tiesiog pranoko pirmąjį – seniai buvau rankose laikęs tokį įdomų žurnalą.

Šarūno Einikio straipsnis, pavadinimu “Lietuvos klubų aistruoliai laukia naujo sezono” – tikra atgaiva organizuotam palaikyme dalyvaujančiam futbolo mylėtojui. Išties, net nesitiki, kad plačiąjai auditorijai skirtas žurnalas gali taip išsamiai apžvelgti Lietuvos “fansceną” – organizuotas fanų grupuotes. Netgi pateikti jų vertinimai pagal 7 kriterijus, tame tarpe ir tokius kaip “grupuotės “kovinis” pajėgumas” Tiesiog puikus straipsnis, kuris galbūt padės niekaip neapsisprendžiančiam snargliui pagaliau pasirįžti TIKRAI palaikyti savo miesto komandą, o didžiąjai visuomenės daliai įneš aiškumo ir padės atsakyti į klausimą “kuo, po velnių, jie ten užsiima ir išvis kas ten tokie?”

Dar vienas puikus straipsnis – Evaldo Šemioto (o jis, pasirodo, ne tik geras fotografas) net dešimties puslapių traktatas – “Nesibaigiantis karas balkanuose” tikrai įdomiai ir informatyviai aprašantis amžinąjį Belgrado derbį tarp “Crvena Zvezda” ir “Partizan” klubų. Pateikta nemažai statistikos, bei dviejų Lietuvoje žaidžiančių serbų vertinimai. Labai įdomiai.

Kiti straipsniai tikrai ne blogesni. Gana informatyviai aprašytas “Sandraugos taurės” turnyras, vaikams – dievuko C.Ronaldo “aprašymas”, statistikos mėgėjams – praėjusio sezono A lygos įdomybės.

Dar vienas man patinkantis dalykas – konkursai, kuriuose galima laimėti visai nemažai prizų, o nuotaikai pakelti – komentatorių “perliukai”

Toks tad puikus yra šitas žurnaliukas. Labai labai labai tikiuosi, kad jo gyvavimas nesibaigs artimiausiu metu. Ir galit sakyt ką norit iš serijos “kam spausdintas žurnalas, kai yra internetas”, bet žinokit, kad absoliučiai puikus jausmas yra visą dieną sėdint prie kompo vėlai vakare pagaliau užversti laptopą ir vienu atsivertimu tiesiog “suryti” tokį žurnalą. Tikrai.

Kada trečias numeris?