Na, pabandysiu paanalizuoti buvusių kalbų ir pažadų tiradą nuo 2006-ųjų gegužės mėnesio.
Kažkokia neaiški žinia išėjo į eterį gegužės 9 dieną:
Naujas ir modernus stadionas, kuriam bus suteiktas nacionalinio Tūkstantmečio stadiono vardas, bus įrengtas ant Šeškinės kalno Vilniuje, kur stovi dar sovietmečiu pakloti stadiono pamatai.
Toks sprendimas priimtas antradienį (2006.05.09. Aut. past.) vykusiame sostinės savivaldybės departamentų atstovų pasitarime.
Planuojama, kad naujasis stadionas bus įrengtas iki 2009 m. Prie šio projekto vykdymo ketina prisidėti ir Vyriausybė. Tikimasi, kad jau kitais metais stadiono finansavimo klausimas bus iįšpręstas įtraukiant šias išlaidas į Vyriausybės 2007-ųjų programą.
Žodžiu, pareiškimas po dviejų mėnesių tylos apie tai, kas ir taip jau buvo žinoma… Kas buvo po to? Po to, jau ir po vasaros, rugsėjo mėnesį Vilniaus savivaldybės ekspozicijų salėje pastebėjau, kad Žalgirio stadionas įtrauktas į programą, skirtą pasiruošti 2009-ųjų kultūros sostinei ir yra vienas iš “Vystomų ir naujai statomų objektų – magnetų, susijusių su “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ programa”. Nu nu… magnetas…
Žiūrim toliau. Rugsėjo mėn. pabaigoj savivaldybė vėl meta kaulą visuomenei:
Valdžia sporto rytojui braižo penkmečio planą
Sostinės stadionų, aikštynų statybą reguliuos vakar savivaldybėje patvirtinta schema
Artimiausiais metais sostinėje bus pastatyti arba rekonstruoti net 34 nauji sporto objektai – stadionai, baseinai, aikštynai bei dengti sporto centrai.
Šiame sąraše karaliauja futbolas, bet nepamirštos ir tos sporto šakos, kurios iki šiol valdininkų dėmesio mažai tesulaukė.
Planas atnaujinti ar kurti naujas sporto bazes išdėstytas savivaldybės parengtoje Vilniaus sporto ir pramogų centrų plėtros schemoje. Šį dokumentą vakar patvirtino sostinės taryba.
Savivaldybės darbuotojai sakė, kad sporto ir pramogų centrų plėtros schema – tai programa, pagal kurią ateityje bus plėtojama sporto infrastruktūra.
Miesto centre siūloma įkurdinti 6 sporto branduolius. Jais taptų „Žalgirio“stadiono aplinka, sporto kompleksas Ąžuolyno gatvėje Viršuliškėse, Vilniaus pramogų parkas, Vingio parkas bei jo prieigos, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) sporto kompleksas Žvėryne ir neužbaigtas Šeškinės stadionas su „Akropoliu“.
Pirmenybė – penkiems objektams
Svarbiausi objektai, kuriuos pastatyti reikia greičiausiai, schemoje yra penki.
Tai – „Žalgirio“ stadionas, nebaigtas Šeškinės stadionas, VPU lengvosios atletikos centras, specializuotas sporto kompleksas Lietuvos olimpinio sporto centro teritorijoje Šeškinėje, kur būtų baseinas, kerlingo centras, universali salė.
Prioritetinius objektus Vilniuje numatoma pastatyti iki 2009-ųjų. Kitus – iki 2011-ųjų, kol galios dabartinis miesto strateginis planas.
Jė jė, patvirtino schemą. Nu ir kas? Nu ir nieko… Nu gerai, schema gal ir gerai, gal ne tiek futbolo, kiek kitų sporto šakų atstovams, tik kažkodėl įtariu, kad ta schema neturi jokio tvirto pagrindo ir ja negalima remtis priimant rimtus sprendimus ar argumentuojant. Žodžiu, parodė savivaldybėj kažkas, kad dirba. Pamatėm. Ačiū.
2006-ųjų lapkričio mėnesį laikraščiuose sumirgo pesimistinė gaida. Buvo paskelbta, kad iki 2009-ųjų stadiono tikrai nebus, o ir vyriausybė šiam projektui nėra numačiusi finansavimo. Tiek tų kalbų…
Dar po mėnesio į visą šį reikalą įsitraukia A. Salamakinas, kaip seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas:
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija trečiadienį diskutuos dėl nacionalinio stadiono statybos. Pasak komisijos vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino, kol kas nėra apsispręsta, kur bus statomas stadionas.
“Bandysime tartis, ką daryti. Iš kur gauti stadiono statybai 300 mln. litų, koks galėtų būti Kauno Dariaus ir Girėno bei Vilniaus “Žalgirio” stadionų likimas”, – BNS sakė A.Salamakinas.
Svarstoma, kad naujasis stadionas galėtų iškilti vietoj Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.
Šių metų pradžioje Vilniaus savivaldybėje buvo svarstoma idėja naują ir modernų stadioną, kuriam būtų suteiktas Nacionalinio tūkstantmečio stadiono vardas, įrengti ant Šeškinės kalno Vilniuje, kur šiuo metu stovi dar sovietmečiu pakloti stadiono pamatai.
Dar anksčiau buvo numatyta nacionaliniu stadionu paskelbti šiuo metu privačių asmenų valdomą “Žalgirio” stadioną, tačiau nepavyko rasti sutarimo su investuotojais dėl jo rekonstrukcijos.
Prognozuojama, kad naujas ir modernus stadionas Vilniuje atsirastų dar iki 2009 metų, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, o visa šalis švęs Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Vilnius iki šiol neturi tarptautinius standartus atitinkančio stadiono, kuriame galėtų vykti aukščiausio lygio tarptautinės varžybos.
Toks įspūdis, kad niekas neklauso kas ką šneka, o tos kalbos apskritai niekam nerūpi. Bliamba, rašau dabar ir nervuojuosi, kai prisimenu, kiek prišnekėta visko, o darbų jokių. Nu OK, žiūrim toliau.
Praėjus kiek laiko spaudoje pasirodo pranešimai, kad, atseit, “daug kalbų – mažai darbų”, vienintelė įdomesnė detalė – tai, kad “Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG)” iki 2009-ųjų planuoja prikelti Žalgirio stadioną. Bet čia vėl tik kalbos.. Ir štai, nepraėjus nei porai dienų, į eterį vėl lenda A.Salamakinas su naujienomis:
Nacionalinis stadionas įsikurs ant Šeškinės kalno
Nacionalinis stadionas bus statomas ant Šeškinės kalno Vilniuje, kur dabar stovi dar sovietmečiu pakloti stadiono pamatai. Artimiausiu metu Vyriausybei bus pasiūlyta skelbti stadiono investuotojo konkursą.
Trečiadienį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje keleto ministerijų ir sporto federacijų atstovai vieningai pritarė, kad būtina baigti daugiau nei penkmetį besitęsiančias kalbas ir pradėti statybą. Pasak komisijos pirmininko A.Salamakino, galutinai atsisakyta idėjos nacionalinį stadioną statyti „Žalgirio“ stadiono vietoje – jame planuojama statyti stadioną tik futbolui.
„Manau, kad Vilniuje nemaišytų turėti vieną stadioną futbolui ir nacionalinį stadioną su lengvosios atletikos objektais. Mes vieninteliai Europoje neturime tokio stadiono“, – DELFI sakė A.Salamakinas. Pasak jo, sutarta, kad stadionas turėtų būti statomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir privataus kapitalo lėšomis.
„Statyba neturėtų užsiimti Vyriausybė – reikia sudaryti sutartį su jį valdysiančiu operatoriumi – privačiu kapitalu, kuris disponuotų stadionu ir už jį atsakytų“, – sakė socialdemokratas. Premjerui bus pasiūlyta skelbti konkursą išaiškinti stadiono investuotojui, kuris užsiimtų statybos darbais.
„Mane labai nustebino pateikiami skaičiai. Vieni sako, kad stadiono statyba kainuos 200 milijonų, kiti – kad 300 milijonų litų. Architektas Algimantas Nasvytis pristatė koncepciją, kad pirmam etapui užtektų 160 milijonų litų“, – teigė A.Salamakinas.
Tačiau norint už šią sumą pastatyti stadioną, reikėtų atsisakyti stogo ir automobilių stovėjimo aikštelės. A.Nasvytis įsitikinęs, kad sovietmečiu statytos stadiono konstrukcijos nepasenusios ir galėtų būti naudojamos statybai.
A.Salamakinas įsitikinęs, kad dirbant gerai ir greitai, stadioną galima pastatyti iki 2009 metų – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo.
Nu tai va, komisija padiskutavo ir nusprendė. Valio valio 
Taip metai ir baigėsi. Visi smagiai sutikom naujuosius ir, nespėjus dar rimtai įsivažiuot, savivaldybė rodo, kad kažkas ir pas juos dirba:
Sostinės Savivaldybėje aptarti Nacionalinio stadiono Šeškinėje įrengimo planai
Vilniaus meras Artūras Zuokas su Savivaldybės specialistais ir architektais šiandien (2007.01.09) aptarė Nacionalinio stadiono Šeškinėje įrengimo planus. Susitikimo metu pristatyta Nacionalinio stadiono programa, kuria remiantis bus atliekami projektavimo darbai. Nacionalinio stadiono techninį projektą planuojama parengti iki šių metų pabaigos.
Numatoma, kad Nacionalinis stadionas bus universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų. Šalia stadiono antrame etape planuojama pastatyti komercinį sporto centrą, kurį sudarys universalios paskirties sporto salė su baseinu, treniruočių centru ir sporto medicinos klinika, taip pat viena dengta futbolo aikštė, dvi atviros sporto aikštės, atviri teniso kortai bei atviros krepšinio aikštelės.
Projektuojant Nacionalinį stadioną numatoma remtis 1988 metais parengtu stadiono Šeškinėje projektu. Techniniam projektui parengti numatoma pratęsti sutartį su Šeškinės stadiono pirmojo projekto rengėjais – UAB „Viltekta“.
Siekiant perimti kitų šalių patirtį ir ieškant geriausio architektūrinio sprendimo, projektavimo darbams taip pat numatoma papildomai pasitelkti užsienio šalių konsultantus.
Po truputį jau pradeda rusenti viltis. Bet irgi – paskutinis sakinys. Taigi jau buvo tų konsultantų ir ne vienas, tai kodėl tada nebuvo galima su jais derėtis? Toks įspūdis, kad kol vyriausybė nepajudino šio reikalo, p. A. Zuoko savivaldybė taip ir nesugebėjo ko nors nuveikt.
Sausio pradžioje pasirodo labai panaši informacija, tik su keletu detalių daugiau. Įdomesnes vietas paryškinau:
Arenos statytojai nuo brėžinių pūs dulkes
Stadiono kūrėjai vadovausis net devyniolikos metų senumo projektu
Ar įmanoma per šiek tiek daugiau negu porą metų pastatyti stadioną, kuriame tilptų 25 tūkstančiai žiūrovų? Būtent tai užsimojo padaryti sostinės valdžia.
Dar neseniai skeptiškai vertinę galimybes iki 2009 metų pastatyti nacionalinį stadioną Šeškinėje, dabar valdininkai pakeitė nuomonę.
Savivaldybėje susirinkę pareigūnai ir architektai užvakar nutarė strimgalviais kibti į darbus. Pagal nacionalinio stadiono programą, iki šių metų pabaigos turi būti paruoštas arenos techninis projektas.
Jo pagrindu taps projektas, kurį dar 1988 metais parengė architektas Algimantas Nasvytis.
Pasak savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Lino Naujokaičio, suskubta statyti nacionalinį stadioną, kadangi jo reikia 2009-ųjų metų renginiams. Jame turėtų vykti Pasaulio lietuvių jaunimo dainų šventės Šokių diena.
Iki šiol šokėjai burdavosi „Žalgirio“ arenoje. Ją uždarius, svarstyta šventę perkelti į Vingio parką. Bet organizatoriai tam paprieštaravo, nes Vingio parką užims chorai, o dviejų renginių dalyviai vienoje erdvėje netilps.
Valdininkams teko iš naujo pasverti galimybes per trumpą laiką pasatyti nacionalinės svarbos areną.
L.Naujokaičio teigimu, buvo nutarta pasinaudoti visu įdirbiu, kuris buvo iki šiol. Bus naudojami ne tik 19 metų senumo brėžiniai, bet ir užsienyje sukurtos stadiono koncepcijos. Arenos vizijas savarankiškai yra kūrusi Didžiosios Britanijos bendrovė „Sport Concepts“, savivaldybės užsakymu koncepciją parengė Kanados architektų kompanija BBB. Savivaldybė taip pat ketina pasitelkti užsienio specialistus, kurie yra statę tokius objektus.
Lėšų ieškos ateityje
Stadiono statybas siūloma skaidyti į du etapus. Pirmiausia iki 2009 metų vasaros būtų skubama pastatyti pačią areną.
Po to planuojama įrengti komercinį sporto centrą su universalios paskirties sporto sale, baseinu, treniruočių centru ir sporto medicinos klinika, vieną dengtą futbolo aikštę, dvi atviras sporto aikštes, teniso aikštes ir krepšinio aikšteles.
Šeškinės stadionui Vyriausybė yra suteikusi nacionalinės svarbos objekto statusą. Areną planuojama pavadinti Tūkstantmečio stadionu. Vyriausybė taip pat skyrė 2 mln. litų parengiamiesiems darbams.
„Tolesnio finansavimo problema lieka atvira. Jau anksčiau buvo kalbama, kas bus toliau – suprojektuoti stadioną yra viena, o kaip mes jį pastatysime? Tačiau ateityje sąmata taps aiškesnė. Kai turėsime daugiau informacijos, tai bus stimulas ir Vyriausybei, ir savivaldybei ieškoti lėšų“, – svarstė L.Naujokaitis.
A.Nasvyčio skaičiavimu, pagrindiniam stadionui pastatyti reikėtų 120-130 milijonų litų.
Konstrukcijų būklė – gera
Stadionas Šeškinėje buvo pradėtas statyti 1985 metais. Tai turėjo būti pagrindinis šalies stadionas su 30 tūkstančių vietų žiūrovams – beveik du kartus didesnis už „Žalgirio“ stadioną. Statybos įstrigo 1993 metais, nutrūkus finansavimui. Tada jau buvo pastatyta stadiono arenos požeminė dalis, išbetonuoti pilonai ir pradėta lieti dalis arenos viršutinės dalies konstrukcijų.
Specialistai tikina, kad šių konstrukcijų būklė iki šiol yra gera, mat statyboms naudotas korozijos beveik neveikiamas betonas, o atviros plieno konstrukcijos taip pat buvo konservuotos.
Tai dabar taip išeina, kad jei jau turėsim stadioną ant Šeškinės kalno, dėkoti reikės ne kam kitam, o ŠOKĖJAMS! Nes jie, matot, nebeturi kur šokt. Valdininkai tai sužinoję tikriausiai susiėmė už galvų ir nusprendė nedelsiant kibti į darbus. Nes taigi šokėjams nebus kur šokt! Įsivaizduojat? Šokėjams!!
Po kiek laiko p. A.Zuokas savo bloge paskelbia investicinių projektų prezentaciją, kurioje puikuojasi šios stadiono vizualizacijos:
Judam toliau. Vienas žurnalas pabando atlikti kažką panašaus į tai, apie ką aš čia rašau. T.Y., pabando susisteminti faktus. Iš esmės, nieko naujo, bet jei įdomu, tai straipsnį galite parsisiųsti čia (PDF failas).
Praeina dar mėnuo. Vėl spaudoje tas pats per tą patį:
Arenos kūrėjus kaitina neišsipildžiusios vizijos
1988-aisiais parengtas stadiono projektas apimtimi net viršija dabartinį poreikį
Vilius Mackonis
2007-02-15
Architektas – ramus
Lenktynės su laiku – taip galima įvertinti šalies ir sostinės valdžios sumanymą iki 2009-ųjų ant Šeškinės kalno pastatyti nacionalinį stadioną. Jeigu lažybų kontoros pritrūktų idėjų, šiam projektui pasiryžę valdininkai jų pažėrė visą krūvą. Pirma, iki metų pabaigos būtina pabaigti arenos techninį projektą. Tačiau net ir jį parengus, neaišku, ar sėkmingai bus surastas darbų rangovas. Jei jis atsiras, tuomet nežinia, ar iki 2009-ųjų vasaros pavyks užbaigti darbus arenoje. O svarbiausia, ar atsiras lėšų šiam projektui finansuoti?
Šioje sumaištyje olimpine ramybe švyti tik architektai, pagal kurių senus brėžinius turės būti atnaujinti projektavimo darbai, o vėliau statoma arena. 1988-aisiais Šeškinės stadioną suprojektavęs Algimantas Nasvytis tvirtina, kad ir dabar projektas atitinka aukštus reikalavimus – tereikės atlikti kelis patobulinimus. Į beveik prieš du dešimtmečius pradėtus kurti brėžinius architektas dabar pasineria ir savaitgaliais. Ne tik dėl to, kad darbo – per akis. A.Nasvyčiui tai – istorinė galimybė užbaigti vieną didžiausių jo projektų bei įgyvendinti sovietmečiu sutramdytas idėjas.
Technologijos suteikė laisvės
Anot A.Nasvyčio, techniniai reikalavimai stadionams nuo tų laikų iš esmės nesikeitė. „Mes tais laikais orientavomės į optimaliausią variantą“, – tvirtino architektas. Tiesa, kai kurie devintajame dešimtmetyje buvę modernūs sprendimai dabar jau nebereikalingi. Antai, apie šildomą stadiono veją svajoję projektuotojai dabar jau mąsto apie aukštos kokybės dirbtines dangas. Tačiau per tuos metus atsirado technologinių naujovių, kurios leis architektams įgyvendinti sumanymus, kurie anksčiau nesulaukė pritarimo. 1988 metais pradėta statyti arena neturėjo stogo. Dabar projektuotojai tikisi virš tribūnų pastatyti lanko formos konstrukciją, laikysiančią nuimamą stogo denginį. „Anksčiau mes galvojome apie metalinę arką, tačiau buvo nuspręsta, kad ji žiūrovams keltų pavojų – orui atšalus, galėtų susiformuoti varvekliai. Tuomet dar nebuvo galimybės vamzdžius šildyti“, – prisiminė A.Nasvytis. Be to, tokia konstrukcija būtų buvusi pirmoji Sovietų Sąjungoje. Tai taip pat paskatino valdžią įtempti vadžias.
Pokyčių – nedaug
Ankstesnis stadiono projektas apimtimi net viršija dabartinį poreikį. „Buvo planuojama, kad šis stadionas taps nacionaliniu, pagrindiniu Lietuvos ar Vilniaus stadionu. Jame turėjo vykti aukščiausio rango tarptautinės lengvosios atletikos varžybos. Arena taip pat atitiko to meto olimpinius standartus“, – sakė A.Nasvytis. Projektuotojai neseniai pasitikslino, kiek nuo 1988-ųjų pasikeitė futbolo aikščių parametrų, lengvosios atletikos takų normatyvai. Pasirodė, kad pokyčiai nedideli. Pagrindine korekcija taps devintasis bėgimo takelis, skirtas varžybų šalies šeimininkės lengvaatlečiams, jei šie nepateko tarp aštuonių geriausių sportininkų. Stadiono statytojams teks koreguoti tribūnose esančių vietų skaičių. Devintajame dešimtmetyje, futbolo suklestėjimo metu, Šeškinės stadionas buvo suprojektuotas 30 tūkstančių žiūrovų. „Dabar vietų bus mažiau – manoma, jog tiek vietų nereikia“, – pripažino A.Nasvytis. Šiuo metu svarstoma, kad arenoje turėtų tilpti 25 tūkst. aistruolių. Tačiau architektas svarsto, kad ankstesnės tribūnų apimties mažinti nereikės. Mat prieš porą dešimtmečių arenų statytojai žiūrovų patogumu per daug nesirūpindavo – jiems tribūnose buvo sustatomi paprasčiausi mediniai suolai. Visai neseniai tokie suolai vis dar stovėjo „Žalgirio“ stadione. Dabar arenoje žiūrovams bus sustatytos kėdės. Jos užims daugiau erdvės, nei suspausti mediniai suolai, todėl tribūnose sutilps mažiau žiūrovų, nei buvo numatyta pirminiame projekto variante.
Duoklė – žiūrovų patogumui
Patogumų padaugės ir kituose projekto komponentuose. Senajame projekte nenumatytos atskiros ložės, liftai, mažai patalpų tualetams. Peržiūrėjus projektą, šie patogumai atsiras. Tačiau A.Nasvytis sako, kad po tribūnomis esančių erdvių užteks bet kuriuo atveju. Mat senajame arenos projekte visos pagalbinės patalpos sutilpo po viena tribūna. „Po rytine tribūna anksčiau nieko nebuvome suplanavę. Mums jos neprireikė – užteko plotų po vakarine tribūna. Tad po rytine tribūna galėsime įrengti komercines patalpas ar visa kita“, – svarstė A.Nasvytis.
Valdininkai apkarpė teritoriją
Arenos projektuotojams teks pasispausti ieškant, kur tilptų lengvosios atletikos maniežas, kurį numatoma statyti šalia nacionalinio stadiono. Taip pat vietos turėtų atsirasti komerciniam sporto centrui su baseinu, treniruoklių salėmis. „Nemažą dalį teritorijos dabar užima „Akropolis“. Prekybos centras su automobilių aikštelėmis atsirado ten, kur rengdami pirmąjį stadiono projektą buvome suplanavę treniruočių aikštyną“, – sakė A.Nasvytis. Todėl dabar architektams teks taupyti kiekvieną kvadratinį metrą, nes laisvo ploto šalia stadiono – labai mažai. Už arenos plyti Šeškinės ozo draustinis, į kurį įsibrauti statytojai negalės.
Ragina nedelsti
Tačiau ar pavyks areną atidaryti iki 2009-ųjų, kad pavyktų jai suteikti Tūkstantmečio arenos vardą? A.Nasvytis mano, kad pastatyti stadioną iki 2009-ųjų – realu. Yra tik viena sąlyga – reikia žinoti, ką statyti. „Projektavimo darbai jau juda. Vyriausybė nusprendė tam skirti lėšų. Įsivaizduoju, kad iki vasaros galėtume parengti didesnę dalį projekto“, – tvirtino A.Nasvytis. Valdininkai tvirtina, kad sporto kompleksas bus statomas dviem etapais: pirma arena, vėliau – kiti objektai. Tačiau A.Nasvytis siūlo darbus stadione taip pat suskaidyti į etapus. Tuomet pirmąjį projekto laiptelį būtų galima pradėti mūryti projektuotojams tebedirbant ties paskutiniais brėžiniais.
„Kol nėra visos techninės dokumentacijos bei sąmatų, negalima skelbti rangos konkurso. Todėl neišdalindami darbų į kelias dalis prarastume pusę metų“, – aiškino A.Nasvytis. Tuo tarpu rugsėjį architektai jau žada turėti paruoštus brėžinius, pagal kuriuos būtų galima atnaujinti statybą.
Įvertins konstrukcijas
Artimiausi stadione planuojami darbai – įvertinti nuo 1988-ųjų iki 1993-iųjų pastatytų konstrukcijų būklę. Tuomet statybos sustojo išliejus pamatus, įrengus kolektorius bei pradėjus statyti tribūnas. Tyrimus ekspertai turėtų atlikti jau netrukus. Prieš porą metų konstrukcijas apžiūrėję specialistai tikino, kad šių būklė yra gera.
Matot kaip, kažkas vyksta. Nu, projektuoja architektai, ok. Bet laikas tai bėga… 2009-ieji artėja, kaip kokia pasaulio pabaiga Bet panašu, kad suskubo atsakingi asmenys, nes jau po savaitės skelbia džiugias naujienas:
Šeškinėje iškils Nacionalinis stadionas
Baigtos derybos dėl Nacionalinio stadiono Šeškinėje projektavimo darbų. Pasirašyta sutartis su UAB “Viltekta”, kuri parengė pirmąjį Šeškinės stadiono projektą 1988 m.
Kovą numatoma atlikti stadiono statinių ekspertizę, po to spręsti, kaip plėtoti projektą. Nacionalinio stadiono techninis projektas turėtų būti parengtas iki šių metų pabaigos. Jei vyriausybė skirs finansavimą, stadiono statybos darbai galėtų prasidėti jau kitų metų pradžioje. Tokiu atveju, tikimasi, kad statybos bus baigtos iki 2009 m. Stadione vyktų šventiniai “Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009″ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai.
Numatoma konsultuotis su užsienio šalių ekspertais.
Na, sutartis yra sutartis. Ne tik kokios nors komisijos koks nors sprendimas. Netrukus mūsų naujų projektų tinklalapis įdeda naujas stadiono vizualizacijas:
Panašu, kad valdininkams vistik rūpi šis reikalas, nes kovo pabaigoje vėl vyriausybė apsireiškia:
Skubinamos „Lietuvos tūkstantmečio stadiono“statybos
Antradienį (2007.03.27) Premjeras Gediminas Kirkilas surengė pasitarimą, kuriame buvo apsispręsta dėl stadiono Vilniuje statybos. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, statybų koordinatoriumi paskirtas Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas. Per savaitę Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Ūkio ministerija ir Vilniaus savivaldybe turi Vyriausybei pateikti darbų ir sprendimų grafiką. Siūloma prieš du dešimtmečius pradėtą Vilniuje statyti stadioną ant Šeškinės kalno pabaigti statyti dviem etapais. Pirmasis etapas turėtų būti baigtas 2009 m., iki pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventės, o antrasis – iki 2015 m. Pirmojo etapo darbai kainuos per 200 mln. litų. Preliminariais skaičiavimais 180 mln. – paties stadiono statyba, 16 mln. – automobilių stovėjimo aikštelių, privažiavimų ir viaduko per Ukmergės gatvę, 11 mln. – lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai. Stadionas turėtų būti statomas iš valstybės, Vilniaus savivaldybės ir privačių investuotojų lėšų. Stadionui jau suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas, jam siūloma suteikti „Lietuvos tūkstantmečio stadiono“ pavadinimą.
Taigi, gerbiamieji, jei ne šokėjai, jokio stadiono niekada neturėtume. Šokėjai čia svarbiausia, kas, gi, daugaiu. Reiks persivadint į šokių.analitikas.lt, matyt.
Ok, po mėnesio dar šiokios tokios naujienos, nors ir nelabai reikšmingos:
Šveicarų patirtis bus panaudota statant Nacionalinį stadioną
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais ir Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Vilniuje projektuotojais lankėsi Šveicarijoje, kur domėjosi Ciuriche statomu stadionu. Lietuvos specialistai susipažino su šio stadiono projektu, statybos darbais, susitiko su projekto vyriausiuoju architektu, statybą vykdančios firmos atstovais, taip pat ir su Europos lengvosios atletikos asociacijos prezidentu Hansjorgu Wirzu.
Kaip sakė statybas apžiūrėjęs KKSD gen. direktoriaus pavaduotojas M. Kačkanas, stadione bus įrengta 25 tūkst. vietų žiūrovams, jų skaičių su teleskopinėmis kėdėmis bus galima padidinti iki 30 tūkst. Dar tebestatomame Ciuricho stadione jau šį rudenį, rugsėjo 7 d., įvyks vienas iš lengvosios atletikos Grand Prix etapų, o 2008 m. čia vyks Europos futbolo čempionato varžybos. Naujasis Ciuricho stadionas statomas kantono ir miesto lėšomis, o statybos darbų sąmatinė vertė – apie 150 mln. frankų.
Lietuvos delegacija taip pat apžiūrėjo lengvosios atletikos maniežą St. Galleno mieste. Pasak M.Kačkano, įdomu, kad dienos metu, kai manieže nesitreniruoja sportininkai, jis specialiomis pertvaromis padalijamas į keturias aikšteles ir jose vedamos kūno kultūros pamokos mokiniams. „Manieže įrengta 1000 vietų stacionari tribūna ir 1500 vietų teleskopinės tribūnos, automatinis maniežo grindų posūkio dalies (viražo) pakėlimas, šildymo, o vasaros metu – šaldymo automatizuota sistema“, – tokie funkcionalūs dalykai itin domino Lietuvos specialistus.
Šveicarijoje įgyta patirtis Lietuvos sporto bazių statybos specialistams itin pravers rengiant Šeškinės stadiono su sporto kompleksu projektą.
Tikėkimės, kad ta patirtis pravers. Labai tikėkimės.
Na ir pagaliau savo žodį tarti gauna progos naujai išrinktas Vilniaus meras, senelis J.Imbrasas:
J.Imbrasas: nacionalinis stadionas Vilniuje – 2009 m.
Vilniaus centre esantis „Žalgirio“ stadionas turi būti pritaikytas vien tik futbolo varžyboms, o iki 2009 m. Šeškinės mikrorajone bus pastatytas ir atidarytas nacionalinis universalus stadionas. Tai pažadėjo naujasis sostinės meras Juozas Imbrasas.
Na, šis bent jau nekuria utopinių planų ir teisingai galvoja.
Žodžiu, laikas bėga, grėsmingai artėja 2009-ieji. Bet kažkas ir vyksta. Labai noriu tikėti, kad vertinamos tos konstrukcijos, kad ruošiamas techninis projektas ir pan. Belieka laukti kokių nors naujų pranešimų, nors jau pats laikas būtų techniką į stadiono teritoriją vežti.
Ir pabaigai – naujausios vizualizacijos. Visgi – kažkas vyksta
Aišku, čia tik eskizas, tikrai ne galutinis variantas. Bet smagu, jog bent kažkas juda. Kol nepasirodo šis pranešimas (prieš keturias dienas):
Abejoja dėl naujo stadiono statybos
Finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus nuomone, pagrindinė problema – finansavimas. „Aišku, būtų labai gerai, jei ta programa vyktų be pinigų“, – juokavo kalbėtojas. Viceministras labiausiai nerimavo dėl Nacionalinio Tūkstantmečio stadiono, kuriame planuojami Europos kultūros sostinės atidarymo ir uždarymo renginiai. „Tai didžiausias statinys ir su Kultūros ministerija turime galutinai apsispręsti, ar iki 2009-ųjų jis bus ar ne“, – sakė E.Žilevičius.
Viceministras pripažino, kad kai kurių projektų iniciatoriai nori prisidengti tuo, kad Vilnius taps Europos kultūros sostine ir ta proga pasistatyti objektų. „Tačiau jie tikrai turi būti reikalingi kultūros sostinei, dėl to reikia pasirinkti, į kokius projektus investuoti, o kuriuos atmesti“, – sakė finansų viceministras. E.Žilevičiaus nuomone, tiek pinigų, kiek prašoma nebus, tačiau projekto renginiai ir infrastruktūra nebus finansuojami visos Lietuvos kultūros sąskaita. „Tokia ir finansų ministro nuostata“, – sakė E.Žilevičius.
Nu tai jo… Matai, jie sprendžia ar bus jis iki 2009-ųjų, ar ne. Aš labai tikiuosi, kad tai yra jo vieno, ne ypač aukštas pareigas užimančio valdininko pamastymai. Ką gi, mieli kolegos, dabar mums belieka laukti vienokių ar kitokių naujienų ar iš savivaldybės, ar iš vyriausybės. O gal visai netikėtai pamatysim buldozerius, stumdančius stadiono žemę? Bet kokiu atveju, pasistegsiu informuoti apie bet kokias naujienas.
P.S. Labai jau ilgas įrašas gavosi.. Uff.
